„Velionies arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmuo sušvito Lietuvos gyvenime labai savita šviesa, kuri pasklido ne tik Lietuvos, Latvijos, Rusijos žemėse, bet ir už Atlanto vandenyno, ypač Šiaurės Amerikoje, kur nuo seno yra įsikūrusi gana gausi lietuvių išeivija. Toji šviesa buvo ne mokslinė, ne politinė, ne valstybinė, o asmeninė, moralinė, spindinti krikščioniškomis vertybėmis. Ji išsikristalizavo ilgoje kančioje ir atskleidė žmogų, tyliai, ryžtingai einantį erškėčių keliais, bet matantį plačiąją gyvenimo viziją, kurios galutiniame horizonte spindi nenugalima Gėrio pergalė“, – dar 1981 m. knygoje „Nemarus mirtingasis. Arkivyskupas Teofilius Matulionis“ rašė prelatas, teologas, rašytojas Pranas Gaida.
2017 m. Popiežiaus dekretu nepailstantis ir nepalaužiamas kovotojas už tikinčiųjų teises Teofilius Matulionis beatifikuojamas – paskelbiamas kankiniu, palaimintuoju.
Beatifikuojant asmenį yra pripažįstamos ne tik jo dorybės, bet ypač Dievo darbai per tą asmenį. Kiekvienas palaimintasis ar šventasis savo gyvenime vadovaujasi Dievo valia, todėl jų gyvenimai tampa Evangelijos įkūnijimo pavyzdžiais. Kankinys yra tas, kuris seka Viešpatį laisva valia sutikdamas mirti dėl pasaulio išganymo duoda didžiausią meilės ir tikėjimo liudijimą.
Lietuvos Katalikų Bažnyčia iki 2017 m. gerbė tik vieną mūsų krašto šventąjį – Kazimierą ir vieną palaimintąjį Jurgį Matulaitį, kuris popiežaus Jono Pauliaus II beatifikuotas Romoje. Teofiliaus Matulionio beatifikacija istoriškai svarbi tuo, kad Lietuvoje to dar nebuvo.
Teofilius už ganytojišką veiklą visą savo gyvenimą buvo persekiotas sovietų, galiausiai jų struktūrų nukankintas. Kalintas vienuolikoje kalėjimų, kuriuose praleido šešiolika metų, keturis kartus teistas, tardytas, muštas, nuodytas, badavęs, sunkiai dirbęs, laikytas karceryje, ketverius metus gyvenęs tremtyje, atlaikęs kratas ir šmeižtus, verbavimus, netekęs sveikatos… Mirė po jo bute sovietų saugumo atliktos kratos ir nenustatytų vaistų injekcijos.
Čikagos lietuvių vyskupas Vincentas Brizgys pasakė: „Norėta jį išbraukti iš žmonių atminimo, bet įvyko priešingai; jo kankintojų vardai išbraukti net iš komunistų partijos istorijos, o arkivyskupo Matulionio vardas išliko gyvas Lietuvoje, Rusijoje ir kitur pasaulyje.“
JAV žurnalistas George’as Welleris rašė: „Nors Matulionis buvo gerbiamas laisvųjų lietuvių, latvių ir estų dėl atkaklios drąsos, tačiau jis buvo daugiau nei baltiečių patriotas, kovojęs su sovietiniu milžinu. Jis (…) kovojo už religijos laisvę, katalikų toleravimą Rusijoje ir tikinčiųjų Bendrijos išlikimą Baltijos kraštuose. Matulionis pragyveno keturias sovietų slaptosios policijos kartas ir trūko tik vienos savaitės iki penktosios kartos.“
Teofilius įkūnija tiek žmogaus, tiek tautos kentėjimus, niekinimą ir nepalaužiamą dvasią. Šio arkivyskupo asmenyje pagerbiami visi, kurie buvo verčiami išsižadėti savo vertybių, to, kas brangu širdžiai, pačios savasties.
Teofiliaus Matulionio fenomenas liudija, kad kuklus, gyvenimo iššūkių alinamas, išoriškai žvelgiant, vien pralaimėjimus patiriantis žmogus gali spinduliuoti nepalaužiamą vidinę jėgą.
BIOGRAFIJOS FAKTAI
Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje (Molėtų r.). Baigęs penkias klases 1891 m., įstojo į Petrapilio kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1900 m. kovo 4 d., nes, suabejojęs pašaukimu, iš seminarijos buvo išstojęs ir vėl priimtas po trejų metų.
Kunigavo Latvijos parapijose. Nepaklusęs caro valdžios išleistam įstatymui, draudžiančiam katalikų kunigui krikštyti kūdikį, jei vienas iš tėvų yra katalikas, o kitas stačiatikis, kun. Teofilius nušalintas nuo bažnytinių pareigų, privalėjo nuolat būti prie Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios esančiame vienuolyne. Atlikęs bausmę nuo 1910 Švč. Jėzaus Širdies parapijos Sankt Peterburge klebonas; čia pastatydino bažnyčią.
1923 atsisakęs valdžiai atiduoti bažnytinius reikmenis Maskvoje sovietų valdžios nuteistas 3 metus kalėti. 1925 amnestuotas, grįžo į parapiją Leningrade.
1929 nominuotas ir slapta konsekruotas tituliniu Matregos vyskupu, įgaliotas vadovauti Leningrado tikintiesiems. Už neva antisovietinę veiklą sovietų saugumo tardytas, 1930 nuteistas 10 metų kalėti griežtojo režimo Solovkų lageryje. 1933 grąžintas į Lietuvą, gyveno Kaune, talkino Kauno arkivyskupui pastoracijos darbuose. 1934–36 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nuo 1937 buvo benediktinių bažnyčios Kaune rektorius; čia įsteigė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. 1940 paskirtas Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu.
Nuo 1942 Kaišiadorių vyskupas. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais.
1946 sovietų okupacinės valdžios areštuotas, ne kartą tardytas, 1947 nuteistas 7 metus kalėti ypatingojo režimo kalėjime Vladimire. 1953 kaip sunkus ligonis apgyvendintas Zubovo Polianos (Mordovija) neįgaliųjų namuose.
1956 grįžo į Lietuvą, bet sovietų valdžia jam neleido valdyti vyskupijos. 1957 Birštone slapta konsekravo vyskupu kanauninką kunigą V. Sladkevičių
1958
T. Matulionis sovietų valdžios ištremtas į Šeduvą, iš čia
slapta nuo sovietų valdžios rūpinosi savo vyskupijos reikalais.
1962 m. Apaštalų Sostas „už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ Teofiliui Matulioniui suteikė arkivyskupo titulą.
1962 m T. Matulionis mirė po bute sovietų saugumo atliktos kratos ir nenustatytų vaistų injekcijos.
APDOVANOJIMAI:
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (2003),
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (2006).
Teofiliaus Matilionio
vyskupo herbas ir šūkis
„Per crucem ad Astra” (lot) – per kryžių į žvaigždes.
Plačiau apie Palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenybę bei gyvenimo kelią galite pasiskaityti www.teofilius.lt
PALAIMINTOJO TEOFILIAUS LITANIJA
VIDEO: Pal. Teofiliaus Matulionio litanija
Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Marija, melski už mus!
Palaimintasis Teofiliau, melski už mus!
Švento gyvenimo vyskupe, melski už mus!
Dievo Apvaizda pasitikintis kankiny, melski už mus!
Ganytojau pagal Kristaus Širdį, melski už mus!
Didvyriškasis Evangelijos liudytojau, melski už mus!
Drąsusis Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėjau, melski už mus!
Aukščiausiojo valiai atsidavęs ganytojau, melski už mus!
Ištikimasis Bažnyčios sūnau, melski už mus!
Eucharistijos brangintojau, melski už mus!
Uolusis Dievo žodžio skelbėjau, melski už mus!
Švenčiausiojo Sakramento garbintojau, melski už mus!
Pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai skleidėjau, melski už mus!
Kristaus Kryžiaus mylėtojau, melski už mus!
Jėzaus sekėjau Golgotos kelyje, melski už mus!
asitikėjimo Dievu mokytojau, melski už mus!
Kantrusis Viešpaties tarne, melski už mus!
Jėzaus romumo ir nuolankumo atspindy, melski už mus!
Dieviškojo gailestingumo apaštale, melski už mus!
Švenčiausiosios Mergelės Marijos mylėtojau, melski už mus!
Tikėjimo, vilties ir meilės ugdytojau, melski už mus!
Persekiojamos Dievo tautos gynėjau, melski už mus!
Uolusis misionieriau, melski už mus!
Maldos namų statytojau, melski už mus!
Dieviškosios liturgijos puoselėtojau, melski už mus!
Nepalaužtas tiesos liudytojau, melski už mus!
Laisvasis kaliny, melski už mus!
Tėvynės mylėtojau, melski už mus!
Iki mirties ištikimas ganytojau, melski už mus!
Kunigų broli ir tėve, melski už mus!
Šeimos ir gyvybės saugotojau, melski už mus!
Vaikų ir jaunimo globėjau, melski už mus!
Pašvęstųjų dvasios tėve, melski už mus!
Neturto ir paprastumo pavyzdy, melski už mus!
Skaistumo ir blaivybės mokytojau, melski už mus!
Artimo meilės skatintojau, melski už mus!
Ligonių užtarėjau, melski už mus!
Vienišųjų ir apleistųjų guodėjau, melski už mus!
Viltį praradusiųjų stiprintojau, melski už mus!
Kenčiančiųjų globėjau, melski už mus!
Džiaugsmo ir vilties skleidėjau, melski už mus!
Ištvermės maldoje mokytojau, melski už mus!
Pasitikėjimo Dievu skatintojau, melski už mus!
Kristaus pergalės liudytojau, melski už mus!
Dievo
Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
atleisk
mums, Viešpatie!
Dievo
Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
išklausyk
mus, Viešpatie!
Dievo
Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
pasigailėk
mūsų!
Melski už mus, palaimintasis Teofiliau!Kad taptume verti Kristaus žadėjimų!
Melskimės.Visagali gailestingasis Dieve, suteik mums dvasios tvirtumo, kad garbingu palaimintojo Teofiliaus, vyskupo ir kankinio, pavyzdžiu Tavęs klausytume labiau nei žmonių ir drąsiai išpažintume tikėjimą. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.
IMPRIMATUR (patvirtinta) – Kaišiadorių vyskupas Jonas IVANAUSKASKaišiadorys, 2018-01-06
2017 m. Kaišiadorių katedroje pašventinta arkivyskupui Teofiliui dedikuota koplyčia, kurios altoriuje patalpintas sarkofagas su Palaimintojo palaikais ir kanoninis paveikslas.
Teofiliaus Matulionio koplyčia atvira kiekvieną dieną ryte ir vakare, mišios vyksta sekmadieniais nuo 17val.
2017
m. birželio 25 d. Lietuvos sostinėje Vilniuje, Katedros aikštėje,
arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju. Iškilmėms
vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas
Angelo Amato, koncelebravo apie 50 kardinolų, arkivyskupų ir
vyskupų, apie pusė tūkstančio kunigų. Po Mišių kalbą pasakė
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Teofilius
Matulionis – pirmasis lietuvis sovietinio režimo kankinys,
paskelbtas palaimintuoju. Teofilius Matulionis buvo dvidešimtojo
amžiaus katalikų dvasininkas, vyskupo pareigas ėjęs Rusijoje ir
Lietuvoje. Už ištikimybę Katalikų Bažnyčiai, savo tikėjimui,
tiesai ir dvasininko tarnystei arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo
nuteistas tris kartus, sovietų kalėjimuose ir lageriuose praleido
beveik šešiolika metų. Popiežius Pijus XI apie jį yra sakęs:
„Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį.“
Beatifikacijos
Mišiose dalyvavo apie trys dešimtys tūkstančių žmonių. Nemenką
dalį sudarė katalikiškų Lietuvos jaunimo dienų dalyviai.
Sulaukta piligrimų ne tik iš kaimyninių šalių: Latvijos,
Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, bet ir iš JAV, Kanados,
Australijos.
Kardinolas
Amato perskaitė Popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką
(Litterae Apostolicae), kuriame Teofilius Matulionis vadinamas
„Ganytoju pagal Kristaus Širdį, herojišku Evangelijos liudytoju,
drąsiu Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėju“.
Beatifikacijos
Mišių pamoksle kardinolas Angelo Amato sakė, kad palaimintasis
Teofilius anuomet stojo akistaton su racionaliai nepaaiškinamais
komunistų ir nacistų režimo veiksmais, „būdamas ramus ir
tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima
laisve. Jis nepasidavė neapykantai“. Šiandienėje šventėje
kardinolas ragino: „Praeities kančių atminimas neturi temdyti
mūsų džiaugsmo, bet turi visiems priminti pareigą atleisti,
gerbti artimą ir už jį melstis, taip pat ir už priešą.“
„Kristaus
malonė suteikė arkivyskupui Matulioniui jėgų pakelti pažeminimus
ir neteisingo bei nežmoniško įkalinimo sunkumus“, – kalbėjo
Vatikano atstovas. Jis priminė istoriją, kai po Teofiliaus mirties
vienas sovietinės sistemos pareigūnas susirūpinęs sakė:
„Negalime atmesti galimybės, kad ateityje Vatikanas jį paskelbs
šventuoju ir kad jo kapą ims lankyti piligrimai.“ „Šiandien
tie žodžiai pasitvirtina“, – kalbėjo kardinolas Amato.
Kardinolas retoriškai klausė, kodėl tiek kankintas žmogus niekada nejautė neapykantos priešams. Jo manymu, atsakymas glūdi dieviškoje malonėje, kuri padėjo jam net pikčiausiame prieše pamatyti vertingą, pažeidžiamą žmogų.
VIDEO: Teofiliaus Matulionio Beatifikacija
Popiežiaus
pasiuntinys priminė, kad ir šiandien kai kuriuose kraštuose
krikščionys yra persekiojami ir žudomi. „Bažnyčia, žvelgdama
į Prisikėlusį Kristų, viešai suteikė atleidimą žudikams ir
meldėsi už jų atsivertimą. Neapykanta reikštų kankinių kraujo
išdavystę“, – pamokslo pabaigoje sakė kardinolas Angelo Amato.
Lietuvos
Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas
dėkojo visiems susirinkusiems, o kreipdamasis į Lietuvos jaunimo
dienų dalyvius sakė: „Tegul palaimintasis Teofilius būna Jūsų
gyvenimo nuotykio bendrakeleivis! Nuo šiol Jūs turite misiją ir
įpareigojimą: kaip Teofilius mylėkite tiesą ir niekada
nesilenkite melui. Tiesa padarys Jus laisvus. Siunčiu Jus kiekvieną
į savo vyskupiją, savo miestą, savo namus paskelbti: Garbė
Dievui! Lietuva turi naują palaimintąjį, kuris mus užtaria ir
drąsina tikėti gėrio pergale.
Po
šv. Mišių Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė
kalbėjo: „Atlaikęs daugkartinius suėmimus, įkalinimus,
tardymus, kankinimus, bandymus užverbuoti arkivyskupas neprarado to,
kas svarbiausia, – žmogiškumo, meilės žmonėms ir ištikimybės
tiesai. Todėl kiekvieną kartą, kai stengsimės išlaikyti vidinę
tvirtybę, dvasinę pusiausvyrą ir viltį, prisiminkime Teofilių
Matulionį – garbingą, teisingą ir tvirtos dvasios žmogų. Tai
savybės, kurių linkiu mums visiems, kasdieniu darbu kuriantiems ir
saugantiems Lietuvą ir jos laisvę.“
Palaimintasis
Teofilius liturginiame kalendoriuje bus minimas birželio 14-ąją.
Ji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Šią dieną 1941
m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į
Sibirą. Buvo ištremta daug politikų, intelektualų, ūkininkų.
Lietuvos
Vyskupų Konferencija ir Lietuvos Respublikos seimas 2017-uosius
metus yra paskelbę Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais.