logo
Palaimintojo Teofiliaus
Matulionio Kelias
Apie Teofilių

Teofilius Matulionis (1873 – 1962)

Arkivyskupas, kankinys, palaimintasis (2017; minėjimas – birželio 14).

„Velionies arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmuo sušvito Lietuvos gyvenime labai savita šviesa, kuri pasklido ne tik Lietuvos, Latvijos, Rusijos žemėse, bet ir už Atlanto vandenyno, ypač Šiaurės Amerikoje, kur nuo seno yra įsikūrusi gana gausi lietuvių išeivija. Toji šviesa buvo ne mokslinė, ne politinė, ne valstybinė, o asmeninė, moralinė, spindinti krikščioniškomis vertybėmis. Ji išsikristalizavo ilgoje kančioje ir atskleidė žmogų, tyliai, ryžtingai einantį erškėčių keliais, bet matantį plačiąją gyvenimo viziją, kurios galutiniame horizonte spindi nenugalima Gėrio pergalė“, – dar 1981 m. knygoje „Nemarus mirtingasis. Arkivyskupas Teofilius Matulionis“ rašė prelatas, teologas, rašytojas Pranas Gaida.

2017 m. Popiežiaus dekretu nepailstantis ir nepalaužiamas kovotojas už tikinčiųjų teises Teofilius Matulionis beatifikuojamas – paskelbiamas kankiniu, palaimintuoju.

Beatifikuojant asmenį yra pripažįstamos ne tik jo dorybės, bet ypač Dievo darbai per tą asmenį. Kiekvienas palaimintasis ar šventasis savo gyvenime vadovaujasi Dievo valia, todėl jų gyvenimai tampa Evangelijos įkūnijimo pavyzdžiais. Kankinys yra tas, kuris seka Viešpatį laisva valia sutikdamas mirti dėl pasaulio išganymo duoda didžiausią meilės ir tikėjimo liudijimą.

Lietuvos Katalikų Bažnyčia iki 2017 m. gerbė tik vieną mūsų krašto šventąjį – Kazimierą ir vieną palaimintąjį Jurgį Matulaitį, kuris popiežaus Jono Pauliaus II beatifikuotas Romoje. Teofiliaus Matulionio beatifikacija istoriškai svarbi tuo, kad Lietuvoje to dar nebuvo.

Teofilius už ganytojišką veiklą visą savo gyvenimą buvo persekiotas sovietų, galiausiai jų struktūrų nukankintas. Kalintas vienuolikoje kalėjimų, kuriuose praleido šešiolika metų, keturis kartus teistas, tardytas, muštas, nuodytas, badavęs, sunkiai dirbęs, laikytas karceryje, ketverius metus gyvenęs tremtyje, atlaikęs kratas ir šmeižtus, verbavimus, netekęs sveikatos… Mirė po jo bute sovietų saugumo atliktos kratos ir nenustatytų vaistų injekcijos.

Čikagos lietuvių vyskupas Vincentas Brizgys pasakė: „Norėta jį išbraukti iš žmonių atminimo, bet įvyko priešingai; jo kankintojų vardai išbraukti net iš komunistų partijos istorijos, o arkivyskupo Matulionio vardas išliko gyvas Lietuvoje, Rusijoje ir kitur pasaulyje.“

JAV žurnalistas George’as Welleris rašė: „Nors Matulionis buvo gerbiamas laisvųjų lietuvių, latvių ir estų dėl atkaklios drąsos, tačiau jis buvo daugiau nei baltiečių patriotas, kovojęs su sovietiniu milžinu. Jis (…) kovojo už religijos laisvę, katalikų toleravimą Rusijoje ir tikinčiųjų Bendrijos išlikimą Baltijos kraštuose. Matulionis pragyveno keturias sovietų slaptosios policijos kartas ir trūko tik vienos savaitės iki penktosios kartos.“

Teofilius įkūnija tiek žmogaus, tiek tautos kentėjimus, niekinimą ir nepalaužiamą dvasią. Šio arkivyskupo asmenyje pagerbiami visi, kurie buvo verčiami išsižadėti savo vertybių, to, kas brangu širdžiai, pačios savasties.

Teofiliaus Matulionio fenomenas liudija, kad kuklus, gyvenimo iššūkių alinamas, išoriškai žvelgiant, vien pralaimėjimus patiriantis žmogus gali spinduliuoti nepalaužiamą vidinę jėgą.

BIOGRAFIJOS FAKTAI

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje (Molėtų r.). Baigęs penkias klases 1891 m., įstojo į Petrapilio kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1900 m. kovo 4 d., nes, suabejojęs pašaukimu, iš seminarijos buvo išstojęs ir vėl priimtas po trejų metų.

Kunigavo Latvijos parapijose. Nepaklusęs caro valdžios išleistam įstatymui, draudžiančiam katalikų kunigui krikštyti kūdikį, jei vienas iš tėvų yra katalikas, o kitas stačiatikis, kun. Teofilius nušalintas nuo bažnytinių pareigų, privalėjo nuolat būti prie Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios esančiame vienuolyne. Atlikęs bausmę nuo 1910 Švč. Jėzaus Širdies parapijos Sankt Peterburge klebonas; čia pastatydino bažnyčią.

1923 atsisakęs valdžiai atiduoti bažnytinius reikmenis Maskvoje sovietų valdžios nuteistas 3 metus kalėti. 1925 amnestuotas, grįžo į parapiją Leningrade.

1929 nominuotas ir slapta konsekruotas tituliniu Matregos vyskupu, įgaliotas vadovauti Leningrado tikintiesiems. Už neva antisovietinę veiklą sovietų saugumo tardytas, 1930 nuteistas 10 metų kalėti griežtojo režimo Solovkų lageryje. 1933 grąžintas į Lietuvą, gyveno Kaune, talkino Kauno arkivyskupui pastoracijos darbuose. 1934–36 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Nuo 1937 buvo benediktinių bažnyčios Kaune rektorius; čia įsteigė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. 1940 paskirtas Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu.

Nuo 1942 Kaišiadorių vyskupas. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais.

1946 sovietų okupacinės valdžios areštuotas, ne kartą tardytas, 1947 nuteistas 7 metus kalėti ypatingojo režimo kalėjime Vladimire. 1953 kaip sunkus ligonis apgyvendintas Zubovo Polianos (Mordovija) neįgaliųjų namuose.

1956 grįžo į Lietuvą, bet sovietų valdžia jam neleido valdyti vyskupijos. 1957 Birštone slapta konsekravo vyskupu kanauninką kunigą V. Sladkevičių

1958 T. Matulionis sovietų valdžios ištremtas į Šeduvą, iš čia slapta nuo sovietų valdžios rūpinosi savo vyskupijos reikalais.

1962 m. Apaštalų Sostas „už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ Teofiliui Matulioniui suteikė arkivyskupo titulą.

1962 m T. Matulionis mirė po bute sovietų saugumo atliktos kratos ir nenustatytų vaistų injekcijos.

APDOVANOJIMAI:

Teofiliaus Matilionio vyskupo herbas ir šūkis

Per crucem ad Astra” (lot) – per kryžių į žvaigždes.

Plačiau apie Palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenybę bei gyvenimo kelią galite pasiskaityti www.teofilius.lt

Share