1942 m. miršta pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta. 1943 m. sausio mėnesį vyskupas Teofilius Matulionis paskiriamas Kaišiadorių vyskupijos ordinaru. Jam tai buvo visiškai netikėta. Reikalas tas, kad T. Matulionis buvo vyskupas rusų katalikams. Jis rengėsi savo veiklą tęsti rusų žemėse. Ataskaitose popiežiui vyskupas nuolat primindavo, kad paskyrimas į Kaišiadoris jam buvo visiškai netikėtas, jam sunku čia veiklą vykdyti, nes jis ruošėsi dirbti rusų katalikams. Į Kaišiadoris Teofilius Matulionis atvyko 1943 m. balandžio mėnesį. Ingresas įvyko gegužės mėnesio 23 dieną. Ta proga vyskupas parašė pirmąjį ganytojišką laišką, skirtą kunigams ir pasauliečiams. Kunigų naujai paskirtas vyskupas prašė būti pavyzdžiu tikintiesiems, o pasauliečius kvietė šeimose gyventi meilėje, santaikoje ir ramybėje. Teofilius prašė tikinčiųjų, kad jie melstųsi vieni už kitus, o maldoje prisiminti ir jį.Vyskupas gynė Bažnyčios teises prieš vokiečių okupacinę valdžią. 1943 m. rugsėjo 10 d. ankstyvosios jaunimo mišios Žiežmarių bažnyčioje. Vokiečiai įsiveržė į bažnyčią ir ėmė vežti į Kaišiadoris 14-15 metų jaunuolius. Vyskupas Teofilius parašė griežtą raštą Kaune esančiai vokiečių administracijai. Už tokį dalyką T. Matulionį galėjo išsiųsti į koncentracijos stovyklą, bet to nepadarė, nes vyskupas buvo stipriai nukentėjęs nuo sovietų valdžios.Artėjant frontui ragino kunigus likti savo tarnystės vietose. 1944 m. liepos mėnesį Kaišiadorys buvo stipriai bombarduojami: dužo kurijos langai, tačiau Teofilius nepaliko joje buvusio Švenčiausiojo Sakramento: budėjo prie jo ir meldėsi drauge su seserimis benediktinėmis. Teofilius gelbėjo žydaitę Esterą Elinaitę. Ji buvo slepiama vyskupijos kurijoje ir Katedros bokšto kambarėlyje. Šiuo metu ji-garsi pianistė.Apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčią pasakoja Kun. Marius Talutis ir Dek. mons. Rimvydas Jurkevičius