Kunigas Stanislovas Kiškis gimė 1900 m. spalio 20 d. Peterburge, religingoje lietuvių inteligentų šeimoje, kilusioje iš Lietuvos, Kavarsko parapijos. Šeimoje augo septyni vaikai. 1918 m. Stanislovas įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, tačiau ją baigus į kunigus iškart įšventintas nebuvo. Tam sutrukdė jo jaunas amžius. Vyskupo Jurgio Matulaičio patariamas, atvyko į Kauną ir Teologijos – filosofijos fakultete pas prof. Pranciškų Petrą Būčį studijavo apologetiką, mokyklose dėstė tikybą. 1924 m. Marijonų koplyčioje prie šv. Gertrūdos bažnyčios arkivyskupas Zecchini suteikė jam kunigystės šventimus. 1941 m. vasarą vokiečiams užėmus Kaišiadoris kunigas Stanislovas Kiškis suorganizavo čia ligoninę likusiems sužeistiems raudonarmiečiams ir daugelį jų išgelbėjo nuo mirties. 1944 m. sugrįžo į sovietinę armija, daug kas manė, kad kunigas S. Kiškis bus apdovanotas, deja, taip nenutiko ir jis buvo suimtas, nuteistas ir išvežtas į Sibiro lagerius. Jis kalėjo ten 10 metų, paskui apaštalavo, lankydamas tremtyje esančius lietuvius ir teikdamas jiems sakramentus. 1989 m. prelatas Stanislovas Kiškis parašė pareiškimą Kaišiadorių vyskupui Juozapui Matulaičiui, prašydamas pradėti kanonišką procesą arkivyskupo Teofiliaus Matulionio šventumui paskelbti. Byla buvo pradėta ir tęsiama, kol 2017 m. Teofilius Matulionis paskelbtas Palaimintuoju.