1845 m. įsteigta Nedzingės parapija. Pirmuoju jos klebonu tapo kun. Vincas Kochanskis, jį pakeitė Sigizmundas Laurinavičius. 1866 m. Nedzingėje tebuvo 72 gyventojai (50 katalikų, 20 judėjų, 2 stačiatikiai), valsčiaus valdyba, mokykla (įsteigta 1865 m.), bravoras. Valsčiuje gyveno 3489 žmonės. 1874 m. rugpjūčio 7–10 d. klebonui kun. Andriuškevičiui savo lėšomis leista paremontuoti bažnyčią. XIX a. pabaigoje pastatyti nauji mediniai dvaro rūmai su mezoninu. Iki 1894 m. kas trečią šventadienį pamaldos vyko lietuvių kalba, vėliau – klebonu esant kun. Eigintui Jakubauskui – tik lenkiškai. 1997 m. ištyrinėjus Nedzingę (archit. Nijolė Steponaitytė) nustatyta, kad bažnytkaimis turi savitą senosios dalies planą, jame yra vertingų pastatų, pasižymi jis trijų kompleksų – dvaro sodybos, senosios gyvenvietės ir bažnyčios statinių – nestandartine sąveika. Pasiūlyta suteikti Nedzingei savivaldybių reikšmės kultūros vertybės statusą. Nustatytos saugotinos teritorijos ribos, vertingi plano ir užsakymo elementai.