Žibėčių kaimas minimas 1598 m. Alantos dvaro kaimų sąraše. XVI-XX a. priklausė Alantos parapijai. Alantiškiai pasakoja, kad kaimelio pavadinimas kilęs dėl vieno keistuolio, kuris kadaise šalia kaimo piliakalnio žeminėje gyveno ir naktį visada degindavo žvakutę. Kai eidavo senuoju vieškeliu nuo Alantos iki Utenos žmonės, matydavo, kad žiba. Ir nuo to žibėjimo, žybčiojimo ir kilo pavadinimas Žibėčiai. Besistiebiantį Teofilių traukte traukė tėvelio tėviškė – Žibėčiai, kur gyveno Marcijonas ir Ieva Matulioniai. Senelių pasakojimai apie seną, šimtą metų Žibėčiuose gyvuojančią Matulionių giminę, atsiminimai, senoje sodyboje tvyrojusi jaukumą, širdies šiluma aukštyn kėlė jautraus vaikino mintis. Iš lūpų į lūpas ėjusios legendos augančiam Teofiliui žadino žinių troškulį. Nei lietuviškos mokyklos, nei mokytojų arti nebuvo, todėl skaityti, dedant lenkišką raidę prie raidės, jį mokė pats lenkų kalbos gerai nemokėdamas Juozas Barisa iš kaimyninio Žadavainių kaimo.